Dveji namai, viena vaikystė

Amerikiečių psichologas Robertas E.
Emery, daugelį metų dirbantis su skyrybas išgyvenančiomis šeimomis, pasakoja
istorijas iš savo patirties ir dalijasi vertingais patarimais, kaip, bendradarbiaujant
su buvusiuoju ar buvusiąja, sudaryti tokį tėvystės planą, kuris geriausiai atlieptų
besikeičiančius vaiko poreikius. Vadovaudamiesi šiuo planu pasieksite, kad
gyvenimas dvejuose namuose vaikui taptų mažesne našta.

Vaikai teturi vieną vaikystę. Vaikystė gali būti, turėtų
būti nekaltumo, pasitikėjimo, nuostabos, džiaugsmo, tyrinėjimo, mokymosi,
stiprėjimo ir vertingų pastangų laikas, – o kartu ir laikas pridaryti daugybę
klaidų. Vaikystė yra metas, kai reikia tikėtis naujų pradžių ir pasikartojančių
klaidų, kai reikia visa tai atleisti ir priimti. Vaikystė yra metas, kai
niekas, net griežčiausias papeikimas, neturėtų atimti iš vaiko jausmo, kad jis
yra mylimas, saugus ir kad juo rūpinamasi. Vaikystė yra metas, kai gali išmokti
savarankiškumo, nepriklausomybės ir atsakingumo, drąsiai žengdamas į priekį nuo
saugaus tėviškos meilės pamato. Vaikystė reiškia, kad esi apsaugotas nuo gilių
žaizdų, kurių beveik neįmanoma išgydyti, bet ne nuo gyvenimo sutrenkimų ir
mėlynių, nuo skausmo, kuris leidžia išmokti esmines, nors kartais ir sunkias
pamokas.

Jūsų
vaikai turi dvejus namus, bet tik vieną vaikystę.